JT planas kovai su plastiko atliekomis

Pirmadienį Jungtinių Tautų Aplinkos programa (UNEP), Kenijoje įsikūrusi Jungtinių Tautų aplinkosaugos padalinys, paskelbė išsamų planą, kuriuo siekiama iki 2040 m. sumažinti plastiko atliekų kiekį 80%. Ataskaitoje teigiama, kad siūloma sumažinti plastiko taršą naudojant dabartines technologijas ir įgyvendinant svarbius politikos pokyčius.

Ataskaita paskelbta likus dviem savaitėms iki pasaulio bendruomenės susirinkimo Paryžiuje, kur vyks antrosios derybos dėl tarptautinės sutarties, kuria siekiama vieno tikslo - panaikinti taršą plastiku. Šioje JTAP pateiktoje analizėje pateikiamos politikos alternatyvos, kaip kovoti su didėjančia plastiko atliekų krize, ir padėtas pagrindas šioms artėjančioms deryboms.

Pagrindiniai ramsčiai: Pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir perpakavimas

JTAP ataskaitoje nurodomi trys pagrindiniai rinkos pokyčiai, būtini norint sukurti žiedinę ekonomiką - sistemą, kuri prailgina pagamintų prekių gyvavimo ciklą ir išlaiko jas apyvartoje kuo ilgiau. Šie nustatyti pokyčiai apima pakartotinį medžiagų naudojimą ir perdirbimą bei esminį pakuočių strategijų perorientavimą, pereinant nuo plastiko prie alternatyvių medžiagų.

JTAP vykdomoji direktorė Inger Andersen teigė, kad laikantis šio aprašyto kelio būtų galima gauti didelę ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą. Šių gairių įgyvendinimas būsimose derybose dėl plastiko taršos sutarties galėtų labai prisidėti prie šių teigiamų rezultatų.

Būsimos derybos dėl sutarties, vadinamos INC2, vyks gegužės 29-birželio 2 d. Tikimasi, kad šiose diskusijose bus gauta svarbios informacijos, padėsiančios parengti pradinį sutarties projektą, kurį planuojama užbaigti iki trečiojo derybų raundo Kenijoje šių metų lapkričio mėn.

JTAP ataskaitoje teigiama, kad iki 2040 m. skatinant pakartotinio naudojimo iniciatyvas, pavyzdžiui, pakartotinai užpildomų butelių sistemas arba užstato grąžinimo sistemas, plastiko atliekų kiekį būtų galima sumažinti 30%. Ataskaitoje taip pat siūloma, kad, jei perdirbimas taptų stabilesne ir pelningesne įmone, ypač jei būtų panaikintos dabartinės subsidijos iškastiniam kurui, atliekų kiekį būtų galima sumažinti dar 20%. Be to, pakeitus tokius daiktus kaip plastikinės pakuotės ir maišeliai kompostuojamomis medžiagomis, būtų galima sumažinti atliekų kiekį dar 17%.

Įvairių pasaulinių strategijų valdymas

Įvairios šalys taiko įvairias strategijas, kad sumažintų plastiko atliekų kiekį. Didžiausios plastiko gamintojos šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Saudo Arabiją, renkasi nacionalinių strategijų sistemą. Kita vertus, šalys, susibūrusios į "Didelių užmojų koaliciją", kurią sudaro Norvegija, Ruanda, Naujoji Zelandija, Europos Sąjunga ir kitos šalys, pasisako už "iš viršaus į apačią" metodą. Jos primygtinai reikalauja, kad būtų nustatyti pasauliniai tikslai, be kitų priemonių, sumažinti naujo plastiko gamybą ir panaikinti subsidijas iškastiniam kurui.

Neperdirbamo plastiko problema

Antradienį kai kurie aplinkosaugos kampanijos dalyviai kritikavo JTAP už tai, kad ji pritaria plastikinių atliekų deginimo cemento krosnyse ar deginimo įrenginiuose praktikai, ypač tų atliekų, kurių negalima perdirbti. 2021 m. "Reuters" atliktas tyrimas atskleidė, kad keli žymiausi pasaulio vartotojų prekių ženklai finansavo projektus, pagal kuriuos plastiko atliekos nukreipiamos deginti.

Spręsdama šį klausimą JTAP pripažino, kad 2040 m. tikslams pasiekti nustatytas trumpas terminas. Dėl to jie pasiūlė, kad gali tekti taikyti tam tikrus "neoptimalius sprendimus" neperdirbamoms atliekoms tvarkyti. Tačiau organizacija taip pat pripažino, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų įvertintas galimas šių sprendimų poveikis, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar oro toksinių medžiagų kiekio padidėjimas.

Reaguodamas į šiuos nuogąstavimus, daktaras Neilas Tangri, Pasaulinio deginimo alternatyvų aljanso (GAIA) politikos direktorius, teigė: "Tai ne tik kelia didelę grėsmę klimatui ir visuomenės sveikatai, bet ir kenkia pagrindiniam pasaulinės plastiko sutarties tikslui - apriboti plastiko gamybą." Šios pastabos rodo, kad pasaulinės plastiko atliekų problemos sprendimas yra sudėtingas, nes norint pasiekti tvarų rezultatą reikia kruopščiai suderinti įvairius interesus ir požiūrius.

"WasteTrade" remia tokios sutarties, kuria kovojama su plastiko tarša, rengimą. Tačiau norime užtikrinti, kad ji būtų tinkamai parengta ir vykdoma, o ne skubota, kad galiausiai nepasiektų savo tikslų. Turėtų būti daroma viskas, kas įmanoma, kad plastikas nepatektų į sąvartynus ir deginimą; tai gali būti investicijos į perdirbimo infrastruktūrą, tarptautinis bendradarbiavimas, kad etiškas perdirbimas taptų lengviau prieinamas, teisės aktai, įpareigojantys pakuotėse ir vartojimo produktuose naudoti perdirbtas ir perdirbamas medžiagas, ir kita.

Puiki žinia, kad pasaulio vyriausybės plastikų taršos krizei teikia prioritetą, tačiau pramonės šakos, pavyzdžiui, perdirbimo sektorius, kurios sieks šioje sutartyje numatytų tikslų, turėtų dalyvauti jos kūrimo procese. Praktinių žinių ir patirties, kaip sumažinti plastiko taršą, turi ne vyriausybių pareigūnai ir politikos formuotojai, o tvarumo sektorių atstovai, kurie kasdien dirba kovodami su plastiko atliekomis. Šių asmenų ir organizacijų įtraukimas į šios sutarties rengimą yra labai svarbus jos sėkmei.