Akrilas yra skaidri plastikinė medžiaga, pasižyminti dideliu optiniu skaidrumu. Jis taip pat pasižymi nedideliu svoriu, todėl yra ideali medžiaga, kai reikia sumažinti svorį. Be to, akrilas labai atsparus atmosferos poveikiui ir smūgiams, todėl tinka naudoti lauke, pavyzdžiui, iškaboms ir stiklinimo medžiagoms.

Akrilo lakštai dėl savo universalumo, skaidrumo ir nedidelio svorio plačiai naudojami įvairiose srityse. Jie dažniausiai naudojami kaip stiklinimo medžiagos, iškabos ir ekranai. Optikos srityje akrilo lakštai dėl didelio skaidrumo ir mažo lūžio rodiklio naudojami lęšiams ir prizmėms gaminti.

Akrilo plastiką galima perdirbti, nors jo perdirbimo procesas nėra taip gerai išvystytas kaip kitų plastikų, pvz. polietileno tereftalatas (PET) ir didelio tankio polietilenas (HDPE). Vienas iš akrilo perdirbimo iššūkių yra būtinybė pašalinti priemaišas, pavyzdžiui, pigmentus ir dangas, kurios gali pabloginti perdirbto galutinio produkto kokybę.

Akrilo perdirbimo procesą apsunkina ne tik priemaišų pašalinimo problema, bet ir maža perdirbto akrilo paklausa. Šią mažą paklausą iš dalies lemia didelės perdirbto akrilo gamybos sąnaudos, dėl kurių gamyba yra mažiau ekonomiškai naudinga, palyginti su pirminio akrilo gamyba iš žaliavų.

Nepaisant šių sunkumų, stengiamasi didinti akrilinio plastiko perdirbimo lygį. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės kuria naujus akrilo perdirbimo procesus, kurie sumažina priemaišų kiekį perdirbamoje medžiagoje ir pagerina bendrą jos kokybę. Be to, kai kurios vyriausybės įgyvendina politiką ir paskatas, skatinančias perdirbimas akrilo ir kitų plastikų, o tai ateityje padės didinti perdirbto akrilo paklausą.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad akrilo plastiką galima perdirbti, tačiau šiuo metu perdirbimo procesą riboja priemaišų šalinimo problemos ir maža perdirbto akrilo paklausa.