Statybų pramonė, kuri labai prisideda prie pasaulinio medžiagų suvartojimo ir anglies dioksido išmetimo, atsidūrė ant permainų slenksčio. Naujausioje "McKinsey & Company" kartu su Pasaulio ekonomikos forumu parengtoje ataskaitoje nušviečiamas šis galimas pokytis. Tyrime teigiama, kad žiedinės ekonomikos diegimas statyboje galėtų sumažinti anglies dioksido išmetimą stulbinančiu 75% kiekiu, t. y. 4 gigatonomis iki 2050 m.

Finansinė ir aplinkosauginė nauda

Perėjimas prie žiediškumo yra ne tik labai svarbus aplinkai, bet ir žada didelę finansinę grąžą. Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m. metinis grynasis pelnas padidės iki $46 mlrd., o iki 2050 m. - iki $360 mlrd. Sebastianas Reiteris, "McKinsey" partneris ir vienas iš tyrimo autorių, pabrėžia, kad statybų sektoriaus vaidmuo ilgalaikėje perspektyvoje mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra labai svarbus. Didelį medžiagų suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį šis sektorius palygina su dideliu pasauliniu užimtumu ir ekonomine produkcija, todėl išryškėja tvarios praktikos poreikis.

Žiedinės kilpos ir medžiagos dėmesys

Ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu šiame sektoriuje sukurti žiedines grandines, nes iki 2050 m. išmetamo CO2 kiekį būtų galima sumažinti iki 4 gigatonų. Tokios strategijos, kaip antai medžiagų ir mineralų perdirbimas, taip pat anglies dioksido surinkimas ir saugojimas ir (arba) panaudojimas, yra labai svarbios - kiekviena iš jų prisideda prie maždaug 40% bendro sumažėjimo iki 2030 m. Tyrime nagrinėjamos šešios pagrindinės statybinės medžiagos - cementas ir betonas, plienas, aliuminis, plastikas, stiklas ir gipsas - įvertinant jų CO2 mažinimo potencialą ir grynosios vertės padidėjimą.

Didžiausia cemento žiediškumo vertė

Iš šių medžiagų cementas yra svarbiausias žiedinio ciklo vertės telkinys - prognozuojama, kad 2030 m. jo grynoji vertė padidės $10 mlrd., o iki 2050 m. - $122 mlrd. Ataskaitoje atskleidžiama, kad plienas jau dabar yra "labai gerai perdirbamas", o aliuminio žiediškumas priklauso nuo pakartotinio naudojimo projektavimo, didesnio perdirbtų medžiagų naudojimo ir alternatyvių degalų, kurie iki 2050 m. gali sumažinti su tuo susijusį išmetamą CO2 kiekį iki 89%.

Plastiko ir stiklo gaminių išmetamų teršalų kiekio mažinimas

Plastiko srityje, kuriant pakartotinio naudojimo ir modulinę konstrukciją, didinant pakartotinio perdirbimo plastiko kiekį ir naudojant alternatyvų kurą, iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti iki 62%. Panašiai ir stiklo atveju, jei būtų užtikrintas pakartotinis panaudojimas ir moduliavimas bei padidintas skaldos naudojimas, iki tų pačių metų išmetamųjų teršalų kiekis galėtų sumažėti iki 41%.

Skubūs keičiamo mastelio sprendimai

"McKinsey" vyresnysis partneris Jukka Maksimainenas pabrėžia didžiulį statybų sektoriaus potencialą, susijusį ne tik su CO2 taupymu, bet ir su finansinėmis galimybėmis. Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu trūksta rinkos sprendimų, kuriais ši problema būtų sprendžiama dideliu mastu, ir pabrėžia, kad būtina skubiai rasti ir sustiprinti keičiamo masto sprendimus.

"WasteTrade" perspektyva

Žvelgiant iš šios perspektyvos, "WasteTrade" yra žiedinės ekonomikos kūrimo pirmūnė. Kaip internetinė rinka, "WasteTrade" atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant medžiagų žiediškumą, gamtos išteklių tausojimą ir anglies dioksido išmetimo mažinimą. "WasteTrade" modelis įkūnija žiedinės ekonomikos principus, palengvindamas pakartotinį medžiagų naudojimą ir perdirbimą taip, kad būtų užtikrintas aplinkos tvarumas.

"WasteTrade" platforma sujungia atliekų gamintojus ir perdirbėjus, siūlydama supaprastintą prekybos perdirbamomis atliekomis procesą. Integruota "ThinkCarbon" - dirbtinio intelekto valdomos anglies dioksido skaičiuoklės - integracija rodo jų įsipareigojimą rūpintis aplinkosauga, suteikiant naudotojams galimybę priimti informacija pagrįstus, ekologiškus sprendimus.

Statybų sektoriaus perėjimas prie žiedinės ekonomikos duoda dvejopą naudą: ženkliai sumažėja išmetamo CO2 kiekis ir gaunama didelė finansinė nauda. Bendrovė "WasteTrade" stovi šios transformacijos priešakyje, demonstruodama, kaip žiedinės ekonomikos modeliai gali būti veiksmingai įgyvendinami siekiant aplinkosauginio tvarumo ir ekonominio gyvybingumo.